Kai bendrauju angliškai, prarandu ne tik galimybę tiksliai išreikšti, ką noriu pasakyti, bet ir dalis manęs lieka už kadro. Lieka mintys, žodžiai, o išraiška dingsta. Tai mane labai trikdo, erzina ir kelia pyktį. Bet kartu ir įkvepia išmokti anglų kalbą taip, kad kalbos barjeras nebetrukdytų man būti savimi.
Beje, prieš kokius 6-7 metus mokėjau anglų daug geriau nei dabar. Labai baisu, bet nenaudojama kalba po truputį miršta. Taigi, jei kas norit pasipraktikuoti, drop in and we can talk in english, as i said before, practise makes perfect.
5 komentarai (-ų):
Ok, let us try to talk in english...at least for a while...
Kalbant apie bendravima kitomis kalbomis, tai daugelis, geriau kalbanciu uzsienio kalba, manau, pasakytu, jog tie jausmai ir mintys vis vien adaptuojasi prie kalbos. Kalba visada su savimi atsinesa kita kultura, kita israiskos forma.... Kartais net tau paciam gali atrodyti, jog esi nenuosirdus, jog isreiksdamas emocijas jas vaidini.... o tai tiesiog tos kulturos, kuriai ta kalba priklauso peremimas....
Kita gi stadija yra kai kitos uzsienio kalbos bendravimo ipatybes pradeda skverbtis i tavo kalba :)
Taigi kalba ne visada padeda isreiksti tiksliai ka tu nori isreiksti lietuviskai, kartais jin pati tavo jausmus truputi modifikuoja....(kad nebutu kulturinio soko ;))
ačiū už išsamų komentarą, protingai čia sudėliojai :) ir įtariu, kad tu teisi.
bet manau, kad ne visiems kalba yra svarbi išraiškos priemonė. kai kurie žmonės visai nenaudoja vaizdingų išsireiškimų, perkeltinių reikšmių, retesnių jaustukų ir ištiktukų, ilgų sudėtinių sakinių (arba daro tai rečiau nei kiti). Jie, matyt, save išreiškia kitaip - per aprangą, šukuoseną, kalbos turinį, o ne formą, ir kitus dalykus.
o kad išmoktum ir perimtum kitos kalbos įmantrybes, reikia laiko ir patirties. smagu būtų gebėti laisvai nardyti kelių kalbų gelmėse. žinoma, jei būtų su kuo tom kalbom pasikalbėt :):)
Benine gyvenau kaime, kuris vadinosi Ze. :) (žr. anglišką eilėraštuką)
susiradau googlemaps'e tą Ze, labai įdomu!
Rašyti komentarą