Kvėpuoti sveika. Nekvėpuoti neįmanoma. Įkvėpimas duoda jėgų, paspartina visus reikalus, padeda įveikti sunkumus ir užkrečia kitus. Darbai, daromi be įkvėpimo, vargina, alina, sekina, troškina, spaudžia.Kur atrasti įkvėpimą atlikti pareigas?
Kelionė į Albaniją taip stipriai išmušė mane iš vėžių, kad net nesu tikra, jog noriu į tas vėžes sugrįžti. Taip taip, aplinkui visi sako: neskubėk, pagalvok. Vat taip ir galvoji visą gyvenimą, kol galiausiai įkvėpimas išeina, iš kur atėjęs.
6 komentarai (-ų):
kažkaip įtariu, kad šis jausmas (pritrūksta įkvėpimo ir pan.) gali tęstis tol, kol mes nesurasim savo vietos po saule...
kaip manai, ar savo vietos po saule radimas jau garantuoja amžiną ar bent jau ilgalaikį įkvėpimą?
negarantuoja kaip tokio pačio :) bet padeda :)
...šiaip pritariu Miglei. Mumyse trūksta to "Petriško": "Viešpatie, tik tark žodį, ir ateinu". Ir ėjo vandeniu, kol "įkvėpimas" dingo ;) Sakoma, kol suabejojo.. O kodėl suabejojo? Na, nes pamatė, kad ne tose vėžiose... taigi...
***
... mes dažnai sėdim savo valtyse ir sakom: Viešpatie, tik tark žodį, ir aš pagalvosiu... :)
***
žinoma, yra skirtingi pašaukimai. Žinau, kad neturėjau niekur išvažiuoti.. Kiekvienam savo. Tačiau ir tiem, kuriuos Dievas šaukia išlipti "iš savo valties" ir eiti, reikia drąsos, pasišventimo.. Neišeina visko "nurašyti" pašaukimui [jį pašaukė, tai jis ir išlipo.. bet gal jį dėl to ir pašaukė, kad jis paprašė: Dieve, pašauk mane, tik tark žodį...?].
Žaviuosi misionieriais.
Kartais pagalvoju, kad ypač tais atvejais, kai žmogus neranda čia savo vietos, verta pabandyti....
tai tiesiog pamąstymai..
kuo daugiau vazinesi, kuo daugiau pamatysi, tuo sunkiau bus i tas vezes pataikyti... manau, paprasciausia butu tiesiog nebebandyti :)
turėsiu tai omeny. paprasčiausias būdas kartais būna visai tinkamas.
Rašyti komentarą