Šiandien nuo pat ankstaus ryto įkyriai spoksojo pro langą. Užtraukiau užuolaidą, apsimečiau, kad ne jis. Galima būtų mėginti džiaugtis, bet darbuojantis džiaugtis Pavasariu dar neišmokau.
Galvojau, greit nurims ir popiet jau nebetrukdys. Bet turėjau vaikščiot prisimerkus, o nuo to įskaudo galva. Trumpai tariant, įkyrus, be ribų. Jokių suvaržymų. Laisvas? Žino gi, kad vienas džiaugsmas iš jo, tai ko varžytis.
Norėčiau taip.
.
.
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą