Gulėjau ant pernykštės žolės po pernykštėmis šiškomis apkibusia pušimi. Galvojau: kris, nekris? Ne visi pernykščiai krenta, kiti taip įsikimba, kad neatplėši.
Per V. koją rėpliojo bitė. Ką tik pabudus atrodė, lėta ir nerangi.
Narnijos miškai, pasirodo, stūkso kitąpus upės. Juose stirnų, kėkštų, liepsnelių ir monumetų visokiausių gali rasti. Tik ieškok. O vat žibučių ten nėr. Jos šiąpus upės tarp šiukšlių mėlynuoja.
Prieš plauką glosto ne priešai, o tikrieji draugai. Sušiaušia, sušiaušia, o paskui nusišypso ir brūkšteli padrąsinančiai maloniąja kryptimi.
Eksperimentai su žmonėmis tik įrodo tai, kas Biblijoje prieš daugybę metų parašyta, – širdy blogio netikėtai daug, o jam pasireikšt tereikia tinkamų aplinkybių (filmas „Das Experiment“). Todėl neverta stebėtis nei niekšais, nei savimi.
Ticket to Ride. Lazanija. Istorijos.
Draugai – dovana. Kieno? Kaip kam labiau patinka. Aš dėkinga Dievui.
jei tu įsilipai į medį ankstyvą pavasarį ir iš nuostabos išsižiojęs grožiesi apylinkėmis tai dar nereiškia kad paukštis įskris tau į burną palaikęs tave inkilėliu. aidas marčėnas
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Blog Design by Gisele Jaquenod

2 komentarai (-ų):
kokie paprasti, kartu neįtikėtinai tikroviški ir saldūs sakiniai! Mane sužavėjo... Kvepia pavasariu!
ech, tas internetinis anonimiškumas...
o taip norėtųsi žinot, kam mano tikri dalykai irgi atrodo tikri.
labas, Debesėli!
Rašyti komentarą