Ar jūs mokate rinktis? Kokiais kriterijais remiatės, rinkdamiesi draugus, knygas, maistą, užsiėmimus, kojines, kitas svarbias gyvenimo sudedamąsias dalis? Ar jūsų pasirinkimai atsitiktiniai, nulemiami aplinkybių, ar kaip tik apgalvoti, argumentuoti, o gal jusliniai? Ar dažnai graužiatės dėl savo pasirinkimų? Ar bijote suklysti? Ar galimybė pasirinkti jus džiugina, ar kaip tik vargina ir sekina?
Kartais man atrodo, kad besirinkdama aš praleidžiu didžiąją dalį skirto man laiko. Tada ta laisvė rinktis visai neteikia pasitenkinimo, nes atrodo, jog tiesiog darydama kažką jau galėčiau mėgautis to vaisiais ar nešama nauda. Hm.. arba graužtis.. O gal ne graužtis, o pasimokyt iš klaidos ir negaištant laiko eit toliau? Bet ar tai ne savęs barstymas?
Paulius Laiške filipiečiams rašo: Ir meldžiu, kad jūsų meilė vis augtų ir augtų pažinimu ir visokeriopu įžvalgumu, kad jūs mokėtumėte pasirinkti, kas tobuliau, kad būtumėte tyri ir be priekaišto iki Kristaus dienos, pilni teisumo vaisių per Jėzų Kristų Dievo šlovei ir gyriui (Fil 1, 9-11).
Taip išeitų, kad meilė auga kartu su pažinimu ir įžvalgumu; jie visi kartu padeda pasirinkti; o teisingi pasirinkimai yra tokie, kurie keičia mane (nes kol kas nesu nei tyra nei be priekaišto), ir neša šlovę Dievui? Kiek suprantu, nereikėtų tikėtis, jog pavyks rinktis teisingai, jei nebus tų kitų komponentų?
Koks komplikuotas tas gyvenimas... Nebūtų laisvės, nereiktų rinktis, nereiktų mąstyti, nereiktų mylėti, nereiktų saugoti. Kartais laisvė mane taip vargina... Visgi nemanau, kad be jos jausčiausi geriau... O geriausia, jei turėtume UNDO mygtuką!
Dar viena mintis šia tema: Psalmių knyga 25 sk. 12 eil. Susiraskit, jei netingit :)
Nuotraukos autorius: Marijus Deksnys
0 komentarai (-ų):
Rašyti komentarą