Albaniškasis dienoraštis. Pirma diena. Balandžio 15-oji (trečiad.)

Šiandien dar teko nudirbti daug darbų. Ir kol nepakilau virš debesų, negalėjau suprasti, kad nuotykis jau prasideda!
Virš debesų pradžioj buvo nejauku, ypač kai buvo atliekami manevrai, pvz.: posūkiai, kurių metu susisukdavo makaulė ir užguldavo ausis. Atrodo, jau kuo kuo, bet lėktuvu gi galima vykti be posūkių - nusitaikai, kur tau reikia ir varai! (Galima sakyti, kad skridau pirmą kartą, nes anksčiau esu skridus tik vaikystėj iki Palangos). Bet stengiausi neįsisąmoninti, jog esu ore, ir viskas buvo daugmaž tvarkoj.
Čekijoje nusileidome jau gerokai po pietų, saulė čia kaitino daug stipriau ir teko nusivilkti porą sluoksnių. Mūsų kelionės po Prahą pradžia buvo daug suvenyrų parduotuvėlių, nes reikėjo surasti auskarus, atvirukų, kareivėlių, žiedelių, saldainių ir kitų smulkmenų. Žodžiu, elgėmės kaip tikri turistai.
Greitai mūsų jėgas ėmė sekinti negailestingas troškulys. Po ilgų paieškų, nusipirkome 1,5 l mineralinio už 60 kačiukų (KČ) (taip pavadinome vietinę valiutą).
Vaikščiojom užvertę galvas ir spraudėmės pro minias turistų (city of chaos). Kai galiausiai radome laikrodžio bokštą, kuris mušdamas valandas turėjo mums ir dar miniai susirinkusių smalsuolių parodyti 12 apaštalų, nusivylėmė - neparodė. Nei pusę 7, nei 7. Tuo tarpu spėjome turgaus aikštėje sušveisti po vietinį užkandį: Lina - kažką panašaus į kebabą, o mes trys - po lašč... (?). Tiesa, mes su Vilma savųjų neįveikėme...
Galiausiai, mūsų laikui Prahoje einant į pabaigą, sugalvojom, kad dar nebuvom užlipę ant kalno, nuo kurio matosi horizontas. Lipę į tramvajų, keletą kartų nepataikę, pravažiavę ir neprivažiavę, radom ko ieškojom. Pamatėm Prahos šviesas ir padarę keletą kadrų bei pasitarę su geru dėde, kur mums dabar eiti, grįžom į metro, o galiausiai ir į oro uostą.
Tiesa, nepaminėjau, kad nors atvirukus pavyko išrinkti gana greitai, bet paskui ilgiausiai ieškojau pašto ženklų, o dar ilgiau pašto dėžutės (žinojau tik tai, kad ji turi būt oranžinė). Galiausiai, žinoma, viskas baigėsi gerai.
Oro uoste numalšinę vėl užklupusį negailestingą troškulį, nusiavę batus, išsitiesėme pailsėti.